„2010 m. ekonomika paaugo 1,3% ir tai viršijo mūsų prognozes. Ekonomika kilo daugiausia dėl sparčių augimo tempų ketvirtajame ketvirtyje, kai įvertinus sezoniškumo įtaką BVP padidėjo 1,8% lyginant su trečiuoju ketvirčiu, teigia „Swedbank vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ketvirtinis augimo tempas turėtų sulėtėti, tačiau metinis ekonomikos augimas 2011 m. prognozuojamas spartesnis. BVP augimo prognozes padidinome nuo 3,0% iki 4,2%. O 2012 metais ekonomikos augimas dar paspartės – BVP padidės 4,7%“.
Po aštuonerius ketvirčius trukusio mažėjimo paskutinį 2010 m. ketvirtį namų ūkių vartojimas išaugo, tačiau visų metų pokytis išliko neigiamas. Investicijos (išskyrus atsargas) ženkliai išaugo antroje metų pusėje, tačiau visų 2010 metų apimtys liko tokios pat, kaip prieš metus. Didžiausią poveikį ekonomikos augimui turėjo atsargų kaupimas, kuris paskutinį ketvirtį vyko sparčiau, atspindėdamas gerėjančius lūkesčius, susijusius su būsimu vartojimu ir investicijomis.
Pasak N. Mačiulio, šiais ir 2012 metais ekonomikos augimas bus labiau subalansuotas. Didžiausią teigiamą įtaką turės namų ūkių vartojimo ir investicijų augimas. Investicijų augimo prognozes „Swedbank“ padidino nuo 8% iki 16% 2011 m. ir nuo 8,5% iki 13% 2012 metais. Skirtingai nei 2010 m. šiais ir kitais metais prognozuojamas visų sektorių atsigavimas, kuris turės teigiamos įtakos ekonomikos augimui.
Tačiau ekspertas perspėja, kad dėl spartaus būsto išlaikymo, transporto ir maisto produktų kainų augimo ir mažėjančios perkamosios galios dauguma šalies gyventojų negalės reikšmingai didinti vartojimo. Namų ūkių vartojimas šiemet išaugs 2,5%, o kitais metais paspartės iki 4,5%. Kitais metais vartojimo augimą skatins mažėjantis taupymas, augantys atlyginimai, didėsiančios pensijos bei gerėjantys lūkesčiai.
„Infliacija šiemet sieks 3,2%, tačiau kitais metais sulėtės iki 2,5%. Nepaisant to, ir kainų augimas, ir nepakankamas biudžeto deficito mažinimas gali užkirsti kelią euro įvedimui. Nepaisant teigiamų tendencijų, daugelis vidinės ir išorinės rizikos rūšių išlieka. Galimas periferinių euro zonos valstybių valdžios sektoriaus skolos restruktūrizavimas gali sąlygoti didesnes palūkanų normas, slopinti lūkesčius, bei stabdyti Lietuvos eksporto apimčių didėjimą ES rinkose. Dėl neramumų Šiaurės Afrikoje ir Viduriniuosiuose Rytuose nafta gali brangti toliau, o tuo pačiu padidėti ir infliacija, bei sulėtėti vartojimo augimas“, - apibendrina N. Mačiulis.
Jis taip pat įspėja, kad didžiausia rizika yra šalies viduje – artėjant 2012 m. Seimo rinkimams gali padaugėti tvarų ir ilgalaikį ekonomikos augimą slopinančių pasiūlymų. Neatsakingas ir nepasvertas mokestinės naštos didinimas pradiniu atsigavimo laikotarpiu gali pabloginti vartotojų ir investuotojų lūkesčius. |
